- išvadžiotojas
- išvadžiótojas (-is KBII75, K, KII293; Q548, CII663, H, R364, MŽ, MŽ489, MŽ2117, N), -a smob. (1) Rtr, KŽ 1. MT268, Sut, M klaidintojas, gundytojas: Tie išvadžiotojai esą juos prigavę I.Simon. Tu prakeiktas išvadžiotoji, tu išvadžioji man mano kūdikius Kel1881,155. Išvis velnias prieštarnykas tavo ir viltinykas tavo, o ansai bjaurus išvadžiotojas tavo MP376. Kaip išvadžiotojai, bet vienok teisūs VlnE43. 2. kas daug aiškina: Vienus iš tiesos alga liuteronais, kitus evinglionais, kitus kalvinistais… nuog tų mistrų arba išvadžiotojų savų DP460. Viešpatie, atminėme sau, jog tas išvadžiotojas, kada dar buvo gyvas, kalbėjo: – Po tris dienas kelsiuos Ch1Mt27,63. \ vadžiotojas; apvadžiotojas; įvadžiotojas; išvadžiotojas; privadžiotojas; suvadžiotojas
Dictionary of the Lithuanian Language.